šalamojus

ךalamõjus (l. szałamaj) sm. (2) 1. Sl toks šokis: Piemenes šalamõjų šoka Kp. 2. nerimtas žmogus, vėjavaikis: Pasidarė jis toks šalamojus Žal.

◊ šalamõjų gróti

1. skraidžioti (vabzdžiams) aukštyn ir žemyn: Mašalos kad grója šalamõjų! Kp. Alkani uodai grojo čia šalamojų, bimbinėjo pažemiu, laukdami užklystant avies arba karvės J.Balt.

2. šokinėti: Te šuneliai lojo, gaideliai giedojo, avinėliai ir oželiai šalamojų grojo LTR(Kp).